Atšilo oras, temperatūra jau dienomis laikosi teigiama, tačiau bėgti vis dar nepavyksta, o priežasčių tam visa galybė. Visų pirma, užpuolė baisi sloga ir visa, kas su ja susiję: švininė galva, nuolatinis čiaudulys, nutrinta nosis (neįsivaizduoju kaip galima būtų naudot ne švelnias nosines...), retkarčiais pasirodantis kosulys ir pan. Toliau koją kiša beprotiškas vėjas, kuris sugeba iš rankų išplėšt laiptinės duris. Ir galiausiai - ledas su sniegu. Sniegas dar būtų menka bėda, bet šiek tiek jam patirpus naktį spustelėjo kelių laipsnių šaltukas ir dabar keliai tapo neblogom čiuožyklom, o aš noriu bėgti, ne čiuožinėti.
Pradėti bėgioti - pats laikas. Nors iki rugsėjo ir atrodo, kad yra daug laiko, iš tiesų nebėgiojančiam pasiruošti pusės maratono distancijai - ne juokai. Nemažai pažįstamų teigia, kad man tai nepavyks. Darysiu viską, kad paneigčiau jų spėjimus, bet jei taip ir nepradėsiu bėgiot tai tikrai neįveiksiu distancijos.
Jei sausį ir nepavyks bėgioti, tai vasario mėnesį pradėt jau yra būtina. Ir net dideli šalčiai neturės tapti priežastimi nebėgti. Nors, ateis vasaris ir bus matyt kokių pasiteisinimų sugalvosiu tada.
